aprūpintojas

aprū́pintojas (-is H, N, K, J, -us brš, aprūpytojis Q338,397, R324), -a smob. (1) KI207; Sut kas aprūpina, prižiūri, sutvarko, gauna: Tėvas yra visų reikalų aprūpintojas Blv. Mano aprūpintojėlis, mano geradėjaitis, mano tėvelis numirė LTR(Sln). Ubagų (vargdienių) aprū́pintojis KI47. Jisai bus apveizėtoju ir ištikiamu aprūpintoju tavo M.Valanč. Jie Dievo prieteliai ir mūsų aprūpintojai A.Baran. Kad atsiras reikalavimas, atsiras ir aprūpintojai [knygomis] TS1900,1. \ rūpintojas; aprūpintojas; parūpintojas